Today: 18.Nov.2018

Liepaitė

Klaipėdos lopšelis-darželis

шаблоныjoomla

Veiklos kokybės platusis įsivertinimas 2014 - 2015 m. m.

Veiklos kokybės giluminis įsivertinimas 2014-2015 m. m.

Veiklos kokybės giluminis įsivertinimas 2015-2016 m. m.

Veiklos kokybės platusis įsivertinimas 2016-2017 m. m.

Veiklos kokybės giluminio įsivertinimo 2017-2018 m m. (pedagogų apklausa)

Veiklos kokybės giluminio įsivertinimo 2017-2018 m m. (tėvų apklausa)

KLAIPĖDOS LOPŠELIS-DARŽELIS „LIEPAITĖ“

VEIKLOS KOKYBĖS  ĮSIVERTINIMO ATASKAITA

2014-2015 m. m.

 

2014 m. gruodžio- 2015 m. gegužės mėn. Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Liepaitė“ atliktas veiklos kokybės įsivertinimas. Veiklos kokybės įsiverinimą atliko darbo grupė, patvirtinta 2014-11-05 direktoriaus įsakymu Nr. V-47:

 Andželika Petkevičienė – grupės vadovė – įstaigos direktorė

Dalia Kasteckienė – direktorės pavaduotoja ugdymui

Santa Neniškytė – Belkinienė – neformaliojo švietimo mokytoja - ekspertė

 Rita Miškinienė – ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja

Rosita Vaičiūnienė – ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja

Žana Tarozienė – ikimokyklinio ugdymo mokytoja -  metodininkė

Vilija Juškienė – ikimokyklinio ugdymo mokytoja -  metodininkė

Tikslas: optimizuojant įstaigos veiklą, kartu aptarti įstaigos veiklos kokybę ir susitarti dėl tobulinimo būdų ir krypčių.

Uždaviniai:

* Rinkti patikimus duomenis apie darželio veiklą;

* Išsiaiškinti veiklos privalumus ir trūkumus;

* Susitarti dėl tobulinimo prioritetų;

* Skleisti gerąją patirtį;

* Atliekant veiklos vertinimą, laikytis konfidencialumo ir objektyvumo principų.

Veiklos kokybės įsivertinimo darbo grupė, vadovaudamasi Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodika  (2005), naudodama „Plačiojo“ audito atlikimo formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. ISAK 1557, atliko platųjį veiklos kokybės įsivertinimą.

Įsivertinimo atlikimo data: nuo 2014 -12 -01 iki 2014 -12 -21.

Darbo grupės narės analizavo vidaus audito metodiką, veiklos rodiklius, iliustracijas ir apibūdinančius požymius. Įstaigos bendruomenė įvertino pagal 4 vertinimo lygių skalę 6 sritis:

1. Etosas.

2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis.

3. Vaiko ugdymo(si) pasiekimai.

4. Parama ir pagalba vaikui, šeimai.

5. Ištekliai.

6. Mokyklos valdymas.

Respondentai: 33 bendruomenės nariai, iš jų 5 administracijos atstovai, 19 pedagogų, 11 auklėtojų padėjėjų. Išdalintos 35 anketos, sugrįžo-33 anketos.

Apklausos rezultatai:

  1. SRITIS- ETOSAS

Veiklos rodikliai

Pagalbiniai rodikliai Vertinimo lygiai Nevertino
4 3 2 1
1.1.Mokyklos vertybės 1.1.1.Vaikų kultūra 1 17 10 4 1
1.1.2. Aplinkos svetingumas, saugumas, estetika 2 18 10 3
1.1.3. Mokyklos mikroklimatas 3 9 19 2
1.1.4. Lygių galimybių suteikimas ir teisingumas 2 14 15 1 1
1.1.5.Tradicijos 2 17 13 1
1.2. Mokyklos įvaizdis 1.2.1.Tapatumo ir pasididžiavimo mokykla jausmas 1 11 19 2
1.2.2.Mokyklos populiarumas ir prestižas 0 14 18 1
1.2.3.Įvaizdžio kūrimo kultūra 7 11 15 0
1.3. Mokyklos vidaus ir išorės ryšiai 1.3.1.Mokyklos bendruomenės narių bendravimo ir bendradarbiavimo kokybė 2 8 20 3
1.3.2.Bendravimas ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais 2 20 8 3
1.3.3.Atvirumas pokyčiams 3 14 13 3
1.3.4.Mokyklos vieta bendruomenėje 0 19 12 2
33
  1. SRITIS- VAIKO UGDYMAS IR UGDYMASIS

Veiklos rodikliai

Pagalbiniai rodikliai Vertinimo lygiai Nevertino
4 3 2 1
2.1.Ugdymo turinys 2.1.1.Programos atitiktis valstybės nustatytiems reikalavimams 3 24 6 0
2.1.2.Programų tarpusavio dermė 3 20 9 1
2.1.3.Programų atitiktis vaikų ugdymosi poreikiams ir interesams 6 19 7 1    
2.1.4.Ugdymo(si) aplinkos, priemonių atitiktis vaikų amžiui, poreikiams bei interesams 6 21 6 0

2.2. Udgymo(si) turinio

ir procedūrų planavimas

2.2.1.Ugdymo turinio ir kasdienės veiklos planavimas 3 23 7 0    
2.2.2.Planavimo procedūrų kokybė 6 17 10 0
2.2.3.Metodinė pagalba planavimui 5 15 13 0
2.3.Ugdymo(si) proceso kokybė 2.3.1.Ugdomosios veiklos tikslingumas, veiksmingumas, kūrybiškumas, sistemingumas 6 19 8 0
2.3.2.Ugdymo organizavimo kokybė 4 24 3 1 1
2.3.3.Mokytojo ir ugdytinio sąveika 7 21 4 1
2.3.4.Ugdymosi motyvacijos palaikymas 5 19 7 1 1
2.4.Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas ugdymo procese 2.4.1.Šeimos įtraukimas į vaikų ugdymo(si) procesą mokykloje 3 18 12 0
2.4.2.Šeimos informavimo apie vaiką procedūrų kokybė 5 19 9 0
2.4.3.Šeimos gaunamos informacijos kokybė 2 19 12 0
33

   3. SRITIS- VAIKO UGDYMO(SI) PASIEKIMAI

Veiklos rodikliai Pagalbiniai rodikliai Vertinimo lygiai Nevertino
4 3 2 1
3.1.Vaiko raidos ir pasiekimų vertinimas 3.1.1.Vaiko daromos pažangos vertinimo sistema 6 13 14 0
3.1.2.Mokytojų ir tėvų veiklos dermė skatinant vaiko pasiekimus ir juos vertinant 1 16 16 0
3.2.Vaiko pasiekimų kokybė 3.2.1.Vaiko daroma pažanga įvairaus amžiaus tarpsniais 6 21 6 0
3.2.2.Vaiko pasiekimų kokybė priešmokykliniame amžiuje 6 21 5 1
3.2.3.Specialiųjų poreikių vaikų ugdimosi pažanga 2 11 18 2
33
  1. SRITIS- PARAMA IR PAGALBA VAIKUI, ŠEIMAI
Veiklos rodikliai Pagalbiniai rodikliai Vertinimo lygiai Nevertino
4 3 2 1
4.1.Vaiko teisių garantavimas ir atstovavimas 4.1.1.Vaiko teisių atspindėjimas mokyklos dokumentuose 7 20 6 0
4.1.2.Vaiko teisių garantavimas mokykloje 8 20 5 0
4.1.3.Vaiko teisių atstovavimas visuomenėje 8 14 11 0
4.2.Vaiko poreikių tenkinimas 4.2.1.Individualių vaiko saugumo, emocinių, fizinių ir socialinių poreikių tenkinimas 3 20 10 0
4.2.2.Vaiko asmeninės raiškos tenkinimas 8 15 10 0
4.2.3.Pedagoginė ir socialinė pagalba 5 17 11 0
4.2.4.Vaiko sveikatos stiprinimas 5 20 8 0
4.2.5.Pagalba specialiųjų poreikių vaikams 3 6 22 1 1
4.3.Parama ir pagalba šeimai 4.3.1.Pagalbos ir paramos šeimai įvairovė 1 9 23 0
4.3.2.Teikiamų paslaugų kokybė 3 17 13 0
4.3.3.Paslaugų tikslingumas 4 15 14 0
33
  1. SRITIS- IŠTEKLIAI
Veiklos rodikliai Pagalbiniai rodikliai Vertinimo lygiai Nevertino
4 3 2 1
5.1.Personalo politika 5.1.1.Personalo formavimas 2 16 15 0
5.1.2.Personalo kompetencija ir jos panaudojimas 2 16 14 1
5.1.3.Galimybių tobulėti sudarymas 3 14 14 2
5.2.Materialinė aplinka 5.2.1.Veiklos erdvė ir jos būklė mokykloje 0 11 21 1
5.2.2.Ugdymą(si) skatinanti aplinka 1 15 16 1
5.3.Finansiniai ištekliai 5.3.1.Finansavimas 1 6 22 3 1
5.3.2.Biudžeto tvarkymo sistema 1 6 24 1 1
33
  1. SRITIS- MOKYKLOS VALDYMAS
Veiklos rodikliai Pagalbiniai rodikliai Vertinimo lygiai Nevertino
4 3 2 1
6.1.Vidaus auditas 6.1.1.Mokyktojų ir kito personalo dalyvavimas vidaus audite 9 13 11 0
6.1.2.Vadovo dalyvavimas vidaus audite 9 18 5 1
6.1.3.Vidaus audito rezultatų panaudojimas 4 19 9 1
6.2.Strateginis mokyklos planas, metinė veiklos programa bei jų įgyvendinimas 6.2.1.Strateginio plano ir metinės veiklos programos struktūra ir turinys 5 19 9 0
6.2.2.Uždavinių įgyvendinimas 4 18 11 0
6.2.3.Strateginio plano ir metinės veiklos programos veiksmingumas 5 17 10 0 1
6.3.Mokyklos vadovų 6.3.1.Vadovo profesinė kompetencija 11 16 5 1
6.3.2.Mokyklos atstovavimas ir reprezentavimas 5 20 8 0
6.3.3.Santykiai su personalu, komandų telkimas 6 14 13 0
6.4.Valdymo ir savivaldos dermė 6.4.1.Mokyklos savivaldos institucijų kūrimas 7 16 9 1
6.4.2. Mokyklos savivaldos veiklumas 4 15 13 1
6.4.3.Savivaldos ir mokyklos administracijos sprendimų ir veiksmų dermė 4 18 11 0
33

Išanalizavus visų respondentų apklausos rezultatus, padarytos išvados:

Geriausiai įstaigoje įvertinti šie pagalbiniai rodikliai:

2.1.1. Programos atitiktis valstybės nustatytiems reikalavimams;

2.3.2. Ugdymo organizavimo kokybė;

2.2.1. Ugdymo turinio ir kasdienės veiklos planavimas;

3.2.1. Vaiko daroma pažanga įvairaus amžiaus tarpsniais;

3.2.2. Vaiko pasiekimų kokybė priešmokykliniame amžiuje;

1.3.2. Bendravimas ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais;

4.1.1. Vaiko teisių atspindėjimas mokyklos dokumentuose;

4.1.2. Vaiko teisių garantavimas mokykloje;

4.2.1. Individualių vaiko saugumo, emocinių, fizinių ir socialinių poreikių tenkinimas;

4.2.4. Vaiko sveikatos stiprinimas;

6.3.2. Mokyklos atstovavimas ir reprezentavimas.

Tobulintini šie pagalbiniai rodikliai:

5.3.2. Biudžeto tvarkymo sistema;

4.3.1. Pagalbos ir paramos šeimai įvairovė;

1.3.1. Mokyklos bendruomenės narių bendravimo ir bendradarbiavimo kokybė;

3.2.3. Specialiųjų poreikių vaikų ugdymosi pažanga;

2.2.3. Metodinė pagalba planavimui;

5.3.1. Finansavimas;

4.2.5. Pagalba specialiųjų poreikių vaikams.

Rekomenduojama lopšelio-darželio „Liepaitė“ giluminiam veiklos įsivertinimui pasirinkti

pirmos srities „Etosas“ pagalbinį rodiklį - 1.3.1. Mokyklos bendruomenės narių bendravimo ir bendradarbiavimo kokybė.

2015 m. kovo – gegužės mėn. atliktas lopšelio – darželio „Liepaitė“ veiklos kokybės giluminis įsivertinimas.

Įvertintos temos:

Sritis Veiklos rodiklis Pagalbinis rodiklis Įvertinimas
Etosas

1.3. Mokyklos vidaus ir

išorės ryšiai

1.3.1. Mokyklos bendruomenės

narių bendravimo ir bendradarbiavimo kokybė

3 lygis

 

            Duomenų rinkimo būdai: Siekiant įgyvendinti lopšelio – darželio „Liepaitė“ veiklos kokybės vidaus įsivertinimo tikslą, buvo pasirinktas kokybės tyrimo metodas. Tyrimo instrumentai – anketavimas. Numatant vertinimo objektyvumą, apklaustos 4 grupės respondentų – administracija, pedagogai, auklėtojų padėjėjos, aptarnaujantis personalas. 

Anketavimo būdu apklausti 42 respondentai: 5 administracijos atstovai, 20 pedagogų, 11 auklėtojų padėjėjų, 7 aptarnaujančio personalo. 

             Kiti duomenų rinkimo būdai: įstaigos vidaus tvarkos taisyklių analizė, metodinės tarybos, mokytojų tarybos protokolai, interviu su pedagogais ir administracija, programų aprašai, savaitiniai planai, renginiai, internetinė svetainė (www.liepaitesdarzelis.lt - metraštis, įvykiai), pokalbiai su renginių organizatoriais – meninio ugdymo mokytoja, neformaliojo švietimo mokytoja, logopedais, projektų vadovais ir koordinatoriais, pokalbiai su aptarnaujančiu personalu, aptarnaujančio personalo veiklos stebėjimas, pedagogų veiklos stebėjimas, atliktų apklausų ir tyrimų išvados.

Veiklos rodiklių įvertinimo pagrindimas:

1.3.1. Bendruomenės narių bendravimas ir bendradarbiavimas. Privalumai: 

1. 85,71 proc. respondentų teigia, kad prisideda prie įstaigos įvaizdžio formavimo bei aplinkos kūrimo. Mokyklos administracija, pedagogai rengia straipsnius, organizuoja renginius, juos talpina internetinėje svetainėje, vykdo tyrimus, veda seminarus ir atviras veiklas miesto ir įstaigos pedagogams. Įstaigoje veikia kūrybinė – edukacinė grupė.   3 lygis. 

2. Dauguma bendruomenės narių žino, kokiuose dokumentuose fiksuojami bendri susitarimai, vertybės, taisyklės, kad grupėse yra vaikų elgesio taisyklės ir jų laikomasi.  Taip teigia 85.71 proc. respondentų. 3 lygis.

3. Vedant seminarus, skaitant pranešimus įstaigos, miesto pedagogams bei tarptautiniu mastu, yra reprezentuojama įstaiga. Įstaigą reprezentuoja ir ugdytiniai, dalyvaudami įvairiuose piešinių konkursuose, parodose bei miesto renginiuose. Taip pasisako 80,95 proc. apklaustųjų. 3 lygis. 

4. Peržiūrėjus Vaiko gerovės komisijos, įstaigos tarybos protokolus, pastebėta, kad daug dėmesio skiriama vaikų saugumui: surengtos priešgaisrinės saugos pratybos, pastatyti draudžiamieji ženklai ir saugus, uždaras kiemas, uždraustas automobilių eismas į darželio teritoriją (išskyrus bendruomenės narių ir tarnybinio transporto), teikiama logopedų pagalba vaikams, turintiems specialiųjų poreikių. Sprendimus priima bendruomenė įstaigos tarybos narių pasitarimuose, metodinėje taryboje, VGK, mokytojų taryboje ir kitose darbo grupėse bei komisijose. 3 lygis. 

5. 85.71 proc. respondentų mano, kad yra įvertinami paskatinimais ir geru žodžiu už įvairius pasiekimus ir laimėjimus. Tai rodo gauti diplomai, padėkos raštai, organizuojamos edukacinės pažintinės kelionės. 3 lygis.

6. 88.10 proc. apklaustųjų teigia, kad respondentams patinka jų darbas. Tai rodo ilgametis darbas šioje įstaigoje (darbo stažas), maža darbuotojų kaita. Peržiūrėjus pedagogų kompetencijų aplankus, matosi, kad kasmet darbuotojai kryptingai kelia savo kvalifikaciją, siekia tobulėjimo. Pedagogų veiklos įsivertinimuose atsispindi gausi ir aktyvi darbuotojų veikla. 4 lygis.

7. 76.19 proc. respondentų mano, kad įstaigoje susitariama dėl esminių vertybių. Susitarta dėl  vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo, ugdomosios veikos ilgalaikių ir trumpalaikių planų rašymo, projektinės veiklos, sveikos gyvensenos ugdymo propagavime (sveikatos stiprinimo programa). Esame „Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo“ nariais.  3 lygis.

8. 80.95 proc. respondentų mano, kad ugdytiniai gerbia mus. Tai rodo nuolatinis pedagogų ir auklėtojų padėjėjų darbas su vaikais: pasisveikinimai, atsisveikinimai, padėkojimai, mandagus kreipimasis į suaugusįjį. Vyksta aktyvus bendravimas su ugdytinių tėvais (susirinkimai, šventės, apklausos, tyrimai, individualūs pokalbiai). 3 lygis.

1.3.1. Bendruomenės narių bendravimas ir bendradarbiavimas. Trūkumai:

1. Įstaigoje pasigendama daugumos bendruomenės narių dalyvavimo savivaldoje, neteikia pasiūlymų 21.43 proc. ir neturi nuomonės priimant svarbius įstaigai sprendimus 26.19 proc.. 2 lygis.

2. Apklausus respondentus, 35.71 proc. teigia, kad nuomonių įvairovė toleruojama, 33.34 proc. teigia, kad netoleruojama ir 30.95 proc. neturi nuomonės. Dalis pedagogų, darbuotojų nedalyvauja įstaigos savivaldoje, nėra aktyvūs, neveda veiklų. 2 lygis.

3. Įstaigoje pasigendama narių pasitikėjimo vienas kitu. Tik 9.52 proc. bendruomenės narių pasitiki vienas kitu. 54.76 proc. nepasitiki ir 35.71 proc. – neturi nuomonės. 2 lygis.

4. Iš pokalbių interviu, tarpusavio bendruomenės narių bendravimo matyti, kad 47. 62 proc. respondentų  teigia, kad yra  pagarba vienas kitam, tačiau 52.38 proc. tuo klausimu neturi nuomonės. 2 lygis.

1.3.1. Bendruomenės narių bendravimas ir bendradarbiavimas. Rekomendacijos:

1. Aktyviau įsitraukti į įstaigos savivaldos veiklą, turėti savo nuomonę, teikti pasiūlymus ir prisidėti prie įstaigai svarbių sprendimų svarstymo, aktyviau bendradarbiauti su socialiniais partneriais.

2. Palaikyti glaudesnius santykius su ugdytinių tėvais, juos įtraukiant į įstaigos veiklą, įvaizdžio formavimą, edukacinių valandėlių vedimą, tyrimų ir apklausų atlikimą.

3. Skatinti bendruomenės narius pasitikėti vieni kitais diskutuojant įvairiomis temomis, nebijoti reikšti savo nuomonę, dažniau organizuoti edukacines valandėles, aktyviau įsitraukti į tradicinių renginių organizavimą, kurti naujas tradicijas.

4. Siekti glaudesnio darbuotojų bendravimo tarpusavio santykiuose, būti nuoširdesniems, mažinti įtampą, neigiamų apraiškų atsiradimą, mažinti konkurenciją.

 Išvada: pagalbinis rodiklis 1.3.1. „Bendruomenės narių bendravimas ir bendradarbiavimas“ vertinamas 3 lygiu.    

 

KLAIPĖDOS LOPŠELIS-DARŽELIS „LIEPAITĖ“

VEIKLOS KOKYBĖS  ĮSIVERTINIMO ATASKAITA

2015-2016 m. m.

 

Remdamiesi 2014 - 2015 m. m. Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Liepaitė“ atlikto plačiojo veiklos kokybės įsivertinimo rezultatais Veiklos kokybės įsivertinimo darbo grupė, patvirtinta 2015-11-24 direktoriaus įsakymu Nr. V-121:

Andželika Petkevičienė – grupės vadovė – įstaigos direktorė

Dalia Kasteckienė – direktorės pavaduotoja ugdymui

Santa Neniškytė – Belkinienė – neformaliojo švietimo mokytoja - ekspertė

Rita Miškinienė – ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja

Rosita Vaičiūnienė – ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja

Žana Tarozienė – ikimokyklinio ugdymo mokytoja -  metodininkė

Vilija Juškienė – ikimokyklinio ugdymo mokytoja -  metodininkė

parengė 2015-2016 m. m. veiklos kokybės įsivertinimo darbų planą ir pristatė jį bendruomenei. Rekomenduojama lopšelio-darželio „Liepaitė“ giluminiam veiklos įsivertinimui ir šiais metais pasirinkti tirti pirmos srities „Etosas“ rodiklio 1.1. Mokyklos vertybės, pagalbinį rodiklį - 1.1.3. Mokyklos mikroklimatas. Šios rekomendacijos pristatytos ir apsvarstytos mokytojų tarybos susirinkime, kuriame pedagogai pritarė šio rodiklio tyrimui. 2016 m. sausio – gegužės mėn. darbo grupė atliko lopšelio – darželio „Liepaitė“ veiklos kokybės giluminį įsivertinimą.

2015 – 2016 m. m. Klaipėdos lopšelio – darželio veiklos kokybės įsivertinimo ataskaita

Įvertintos temos:

Sritis Veiklos rodiklis Pagalbinis rodiklis Įvertinimas
Etosas
  1. 1.1. Mokyklos vertybės
1.1.3. Mokyklos mikroklimatas 3 lygis

Duomenų rinkimo būdai: Siekiant ištirti lopšelio – darželio „Liepaitė“ mikroklimatą bei bendravimo ypatumus, buvo pasirinktas tyrimo metodas – anketavimas. Numatant vertinimo objektyvumą, apklaustos 3 grupės respondentų – administracija ir pedagogai, ugdytinių tėvai, pagalbinis personalas. Anketavimo būdu apklausti 86 respondentai: 5 administracijos atstovai, 18 pedagogų, 54 ugdytinių tėvai, 9 pagalbinio personalo. Respondentų, dalyvavusių apklausoje, amžius nuo 18 iki 65 metų. Darbo stažas (pedagogų ir administracijos, aptarnaujančio personalo) nuo 2 iki 25 ir daugiau metų.

Kiti duomenų rinkimo būdai: projektai, 2016 metų įstaigos veiklos planas, įstaigos mėnesiniai planai, pedagogų ugdomosios veiklos savaitiniai planai, neformaliojo švietimo ir meninio ugdymo pedagogų planai, individualūs pokalbiai su bendruomenės nariais.

Veiklos rodiklių įvertinimo pagrindimas:

1.1.3. Mokyklos mikroklimatas. Privalumai:

           1. Ikimokyklinės įstaigos mikroklimato kokybę respondentai vertino skirtingai. Ugdytinių tėvai bei aptarnaujantis personalas ją įvertino labai gerai (taip teigė virš 80% respondentų), o administracija bei pedagogai – gerai (taip teigė 65,2 % respondentų). Atsižvelgus į visų respondentų nuomonę, mokyklos mikroklimato kokybė įvertinta 3 lygiu.

           2. Kad darbas atitinka dirbančiojo galimybes atsakė 56,5% pedagogų ir administracijos, 88,9% pagalbinio personalo, kad reikalaujama per daug – 39,1% pedagogų ir administracijos, 0% pagalbinio personalo, nerealizuoja savo galimybių tik nedidelė dalis respondentų. 3 lygis.

           3. Kad darbuotojų veikla per daug kontroliuojama atsakė 43,5% pedagogų ir administracijos ir 11,1% pagalbinio personalo. Kad veikla kontroliuojama tinkamai atsakė 47,8% pedagogų ir administracijos, 88,9% pagalbinio personalo. Kad paliekama pernelyg didelė veikimo laisvė atsakė 0% respondentų. Veikla kontroliuojama tinkamai. 3 lygis.

           4. Ikimokyklinėje įstaigoje vyrauja dalykiniai santykiai pasisakė 56,2% pedagogų ir administracijos, 22,2% aptarnaujančio personalo ir 33,3% ugdytinių tėvų. Kad vyrauja draugiški santykiai pasisakė 13% pedagogų ir administracijos, 66,7% aptarnaujančio personalo ir 61,1% ugdytinių tėvų. Įstaigoje tarp kolegų vyrauja dalykiniai ir draugiški santykiai, kad konkurencingi – pasisakė labai nedidelė dalis respondentų. 3 lygis.

           5. Įstaigos darbuotojų bendradarbiavimas vertinamas labai gerai. Kad kartu dirba atsakė 100% respondentų, susitinka įstaigos šventėse- apie 70% respondentų, kad tarpusavyje nebendrauja neatsakė nei vienas. Dažniausiai įstaigos darbuotojai dalyvauja kultūriniuose renginiuose teigė net 100% respondentų, dalyvauja išvykose- 78,3%, varžybose – 17,4% respondentų. 4 lygis.

           6. Įstaigoje dirba atsakingi, lojalūs įstaigai darbuotojai. Priimant įvairius sprendimus, atsakomybe vadovaujasi 65,2% pedagogų ir administracijos, 44,4% pagalbinio personalo, teisingumu – 39,1% pedagogų ir administracijos, 55,6% pagalbinio personalo. Lojalumu organizacijai - 43,5% pedagogų ir administracijos, 22,2% pagalbinio personalo. Sąžiningumu, tolerancija, teisiu gerbimu vadovaujasi apie 30% respondentų. 3 lygis.

           7. Direktoriaus ir darbuotojų bendradarbiavimas įvertintas labai gerai. Taip įvertino 86,9% pedagogų ir administracijos, 77,7% - pagalbinio personalo. Direktoriaus pavaduotojos ugdymui ir pedagogų bendradarbiavimas įvertintas gerai. Taip įvertino 65,1% pedagogų ir administracijos, 44,4% pagalbinio personalo. Direktoriaus pavaduotojos ūkio reikalams ir pagalbinio personalo bendradarbiavimas įvertintas labai gerai. Taip įvertino 73,9% pedagogų ir administracijos, 88,8% - pagalbinio personalo. 4 lygis.

           8. Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas įvertintas labai gerai. Taip įvertino 91,3% pedagogų ir administracijos, 94,5% ugdytinių tėvų. Sėkmingą pedagogų ir tėvų bendradarbiavimą sąlygoja: pedagogų noras bendrauti ir bendradarbiauti, tėvų domėjimasis grupės gyvenimu, tėvų domėjimasis ugdymo klausimais, susiformavusi grupės tėvų bendruomenė, draugiški santykiai su administracija, pedagogais bei specialistais. 4 lygis.

           9. Atliekant įvairias užduotis, rengiant projektus, organizuojant šventes, dalyvaujant miesto ir įstaigos įvairiuose renginiuose, tenka dirbti komandose teigė 91,3% pedagogų ir administracijos. Pedagogus ir administraciją tenkina bendradarbių profesionalumas, pasiskirstymas darbu, darbinė atmosfera, darbo atlikimo metodai. 4 lygis.

         10. Kaip modernią, kokybiškas paslaugas teikiančią įstaigą po 10 metų įsivaizduoja 65,2% pedagogų ir administracijos, 77,8% - pagalbinio personalo, 79,6% - ugdytinių tėvų. Beveik nepasikeitusią įsivaizduoja tik nedidelė dalis respondentų. 3 lygis.

1.1.3. Mokyklos mikroklimatas. Trūkumai:

           1. Dauguma respondentų atsakė, kad šioje įstaigoje dirba, nes turi galimybę užsidirbti pragyvenimui (87% pedagogų ir administracijos, 88,9% pagalbinio personalo). Kad turi galimybę dirbti draugiškoje aplinkoje pasisakė 34,8% pedagogų ir administracijos, 33,3% pagalbinio personalo. Kad turi galimybę tobulėti profesinėje veikloje pasisakė 52,2% pedagogų ir administracijos ir 0% pagalbinio personalo. Pasididžiavimą, saugumą, būdami šios įstaigos nariu jaučia tik nedidelė respondentų dalis.

           2. Lojalumą įstaigai lemia: palankūs santykiai su kolegomis, geros darbo sąlygos, kad tai įstaigos prestižas - pasisakė tik 17,4% pedagogų ir administracijos, 33,3% pagalbinio personalo, kad atsižvelgiama į žmonių poreikius – 39,1% pedagogų ir administracijos, 0% pagalbinio personalo.

             3. Kad vadovai visada išklauso darbuotojų pasiūlymus, idėjas ir jas panaudoja pasisakė 47,8% pedagogų ir administracijos, 44,4% pagalbinio personalo; tolerantiškai išklauso, tačiau jų nepriima pasisakė 39,1% pedagogų ir administracijos, 22,2% pagalbinio personalo.

             4. Kad vadovas pripažįsta kitų įstaigos narių teises priimant svarbius sprendimus, pasitiki jais, yra labiau linkęs dirbti komandoje, rūpintis įstaigos mikroklimatu pasisakė 43,5% pedagogų ir administracijos, 33,3% pagalbinio personalo; vadovas yra vienašališkas priimdamas sprendimus bei nustatydamas įstaigos veiklos tikslus, ne visada pripažįsta komandinio darbo bei orientacijos į darbuotojus galimybes, pasisakė 43,5% pedagogų ir administracijos, 66,7% pagalbinio personalo.

             5. Kolektyve vyrauja įtampa teigė: 69,6% pedagogų ir administracijos, 22,2% pagalbinio personalo; bendradarbiai vieni su kitais elgiasi pagarbiai ir korektiškai sutiko 17,4% pedagogų ir administracijos, 44,4% pagalbinio personalo; kolektyve dalijamasi turima informacija laisvai – 30,4% pedagogų ir administracijos, 66,7% pagalbinio personalo; darbuotojai susiskirstę grupelėmis (jaučiasi narių susiskaldymas) – 82,6% pedagogų ir administracijos, 55,5% pagalbinio personalo; bendradarbiai jaučia bendrumo ir paramos jausmą – 13% pedagogų ir administracijos, 22,2% pagalbinio personalo; santykiai geranoriški, vyrauja abipusės simpatijos – 17,4% pedagogų ir administracijos, 44,4% pagalbinio personalo; bendradarbiai jaučiasi nesaugiai, dėl savo asmeninio turto - 65,2% pedagogų ir administracijos, 66,6% pagalbinio personalo.

             6. Kad įstaigoje kyla problemos, konfliktai bendravimo ir bendradarbiavimo srityje atsakė 65,2% pedagogų ir administracijos, 44,4% pagalbinio personalo ir 3,7% ugdytinių tėvų. Kad problemų nekyla atsakė 21,7% pedagogų ir administracijos, 55,6% pagalbinio personalo ir 64,8% ugdytinių tėvų. Tarp darbuotojų vyrauja konkurencija (17,4%), apkalbos (13%), tolerancijos stoka (4,3%) – tokias problemas išskyrė pedagogai.

             7. Problemos, kurios labiausiai apsunkina pedagogų ir tėvų bendradarbiavimą: tai grupės tėvų bendruomenės pasyvumas sutiko 78,2% pedagogų ir administracijos, 59,2% tėvų; laiko stoka – 60,8% pedagogų ir administracijos, 64,9% tėvų.

             8. Kad įstaigos vadovas skiria pakankamai dėmesio įstaigos geram mikroklimatui formuoti atsakė 47,8% pedagogų ir administracijos, 66,7% pagalbinio personalo ir 57,4% ugdytinių tėvų. Nepakankamai skiria dėmesio – 39,1% pedagogų ir administracijos, 22,2% pagalbinio personalo ir 7,4% ugdytinių tėvų.

1.1.3. Mokyklos mikroklimatas. Rekomendacijos:

             1. Siekti nuoširdesnio vadovų ir darbuotojų bendravimo bei bendradarbiavimo, labiau išvystytų pedagoginių bendravimo įgūdžių, palankios organizacinės kultūros, santykius grįsti pagarba ir pasitikėjimu.

             2. Išlaikyti gerus santykius su ugdytinių tėvais, aktyviau įtraukti juos į įstaigos veiklą.

             3. Sprendžiant svarbius įstaigai klausimus, glaudžiau bendradarbiauti su įstaigos savivalda.

             4. Skelbti tik bendrą informaciją apie pedagogų pasiekimus, neviešinti asmeninės informacijos apie darbuotojus.

             5. Užtikrinti saugią ir palankią aplinką, mažinti įtampą tarp darbuotojų geranoriškai bendraujant ir bendradarbiaujant tarpusavyje.

Išvada: pagalbinis rodiklis 1.1.3. Mokyklos mikroklimatas“ vertinamas 3 lygiu.

 

 

KLAIPĖDOS LOPŠELIS-DARŽELIS „LIEPAITĖ“ 

VEIKLOS KOKYBĖS  ĮSIVERTINIMO ATASKAITA

  2016 - 2017 m. m.

Klaipėdos lopšelio-darželio „Liepaitė“ plačiojo veiklos kokybės įsivertinimo darbo grupė, vadovaudamasi Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodika  (2005), naudodama „Plačiojo“ audito atlikimo formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. ISAK 1557, atliko platųjį veiklos kokybės įsivertinimą.

Įsivertinimo atlikimo data: nuo 2016 -12 -03 iki 2016 -12 -25.

Darbo grupės narės: Žana Tarozienė, Rita Miškinienė, Rosita Vaičiūnienė, analizavo vidaus audito metodiką, veiklos rodiklius, iliustracijas ir apibūdinančius požymius, apdorojo rezultatus. Įstaigos bendruomenė įvertino pagal 4 vertinimo lygių skalę 6 sritis: 

1. Etosas. 

2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis. 

3. Vaiko ugdymo(si) pasiekimai.

4. Parama ir pagalba vaikui, šeimai. 

5. Ištekliai. 

6. Mokyklos valdymas.

Respondentai: 29 bendruomenės nariai, iš jų 5 administracijos atstovai, 19 pedagogų, 11 auklėtojų padėjėjų, 8 pagalbiniai darbininkai. Išdalintos 41 anketa, sugrįžo - 29 anketos.

Apklausos rezultatai: 

1. SRITIS- ETOSAS

Veiklos rodikliai

Pagalbiniai rodikliai Vertinimo lygiai Nevertino
4 3 2 1
1.1.Mokyklos vertybės 1.1.1.Vaikų kultūra 1 20 8
1.1.2. Aplinkos svetingumas, saugumas, estetika 6 19 4
1.1.3. Mokyklos mikroklimatas 4 15 8 2
1.1.4. Lygių galimybių suteikimas ir teisingumas 6 12 9 2
1.1.5.Tradicijos 5 19 5
1.2. Mokyklos įvaizdis 1.2.1.Tapatumo ir pasididžiavimo mokykla jausmas 4 17 6 2
1.2.2.Mokyklos populiarumas ir prestižas 4 20 3 2
1.2.3.Įvaizdžio kūrimo kultūra 7 20 2
1.3. Mokyklos vidaus ir išorės ryšiai 1.3.1.Mokyklos bendruomenės narių bendravimo ir bendradarbiavimo kokybė 1 18 5 4 1
1.3.2.Bendravimas ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais 8 17 3 1
1.3.3.Atvirumas pokyčiams 6 16 6 1
1.3.4.Mokyklos vieta bendruomenėje 6 15 7 1
29

2. SRITIS- VAIKO UGDYMAS IR UGDYMASIS

Veiklos rodikliai

Pagalbiniai rodikliai Vertinimo lygiai Nevertino
4 3 2 1
2.1.Ugdymo turinys 2.1.1.Programos atitiktis valstybės nustatytiems reikalavimams 14 13 1 1
2.1.2.Programų tarpusavio dermė 11 15 1 1 1
2.1.3.Programų atitiktis vaikų ugdymosi poreikiams ir interesams 14 7 7 1
2.1.4.Ugdymo(si) aplinkos, priemonių atitiktis vaikų amžiui, poreikiams bei interesams 11 11 5 1 1

2.2. Udgymo(si) turinio

ir procedūrų planavimas

2.2.1.Ugdymo turinio ir kasdienės veiklos planavimas 14 13 1 1
2.2.2.Planavimo procedūrų kokybė 13 11 3 1 1
2.2.3.Metodinė pagalba planavimui 10 12 4 2 1
2.3.Ugdymo(si) proceso kokybė 2.3.1.Ugdomosios veiklos tikslingumas, veiksmingumas, kūrybiškumas, sistemingumas 10 12 5 1 1
2.3.2.Ugdymo organizavimo kokybė 10 16 2 1
2.3.3.Mokytojo ir ugdytinio sąveika 12 14 1 1 1
2.3.4.Ugdymosi motyvacijos palaikymas 7 19 2 1
2.4.Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas ugdymo procese 2.4.1.Šeimos įtraukimas į vaikų ugdymo(si) procesą mokykloje 9 15 4 1
2.4.2.Šeimos informavimo apie vaiką procedūrų kokybė 10 15 2 2
2.4.3.Šeimos gaunamos informacijos kokybė 7 19 2 1
29


3. SRITIS- VAIKO UGDYMO(SI) PASIEKIMAI

Veiklos rodikliai Pagalbiniai rodikliai Vertinimo lygiai Nevertino
4 3 2 1
3.1.Vaiko raidos ir pasiekimų vertinimas 3.1.1.Vaiko daromos pažangos vertinimo sistema 14 11 3 1
3.1.2.Mokytojų ir tėvų veiklos dermė skatinant vaiko pasiekimus ir juos vertinant 8 13 7 1
3.2.Vaiko pasiekimų kokybė 3.2.1.Vaiko daroma pažanga įvairaus amžiaus tarpsniais 9 16 4
3.2.2.Vaiko pasiekimų kokybė priešmokykliniame amžiuje 7 19 2 1
3.2.3.Specialiųjų poreikių vaikų ugdimosi pažanga 6 17 5 1
29

 4. SRITIS- PARAMA IR PAGALBA VAIKUI, ŠEIMAI

Veiklos rodikliai Pagalbiniai rodikliai Vertinimo lygiai Nevertino
4 3 2 1
4.1.Vaiko teisių garantavimas ir atstovavimas 4.1.1.Vaiko teisių atspindėjimas mokyklos dokumentuose 10 14 2 3
4.1.2.Vaiko teisių garantavimas mokykloje 13 11 3 2
4.1.3.Vaiko teisių atstovavimas visuomenėje 13 9 4 3
4.2.Vaiko poreikių tenkinimas 4.2.1.Individualių vaiko saugumo, emocinių, fizinių ir socialinių poreikių tenkinimas 11 12 4 2
4.2.2.Vaiko asmeninės raiškos tenkinimas 9 16 2 2
4.2.3.Pedagoginė ir socialinė pagalba 11 15 3
4.2.4.Vaiko sveikatos stiprinimas 13 10 6
4.2.5.Pagalba specialiųjų poreikių vaikams 8 10 8 2 1
4.3.Parama ir pagalba šeimai 4.3.1.Pagalbos ir paramos šeimai įvairovė 9 7 11 2
4.3.2.Teikiamų paslaugų kokybė 11 15 3
4.3.3.Paslaugų tikslingumas 11 11 5 2
29
  1. 5. SRITIS- IŠTEKLIAI
Veiklos rodikliai Pagalbiniai rodikliai Vertinimo lygiai Nevertino
4 3 2 1
5.1.Personalo politika 5.1.1.Personalo formavimas 5 17 4 3
5.1.2.Personalo kompetencija ir jos panaudojimas 9 18 2
5.1.3.Galimybių tobulėti sudarymas 13 11 5
5.2.Materilinė aplinka 5.2.1.Veiklos erdvė ir jos būklė mokykloje 10 14 4 1
5.2.2.Ugdymą(si) skatinanti aplinka 12 12 4 1
5.3.Finansiniai ištekliai 5.3.1.Finansavimas 6 18 1 3 1
5.3.2.Biudžeto tvarkymo sistema 7 14 4 2 2
29
  1. 6. SRITIS- MOKYKLOS VALDYMAS
Veiklos rodikliai Pagalbiniai rodikliai Vertinimo lygiai Nevertino
4 3 2 1
6.1.Vidaus auditas 6.1.1.Mokyktojų ir kito personalo dalyvavimas vidaus audite 12 16 1
6.1.2.Vadovo dalyvavimas vidaus audite 15 14
6.1.3.Vidaus audito rezultatų panaudojimas 11 11 7
6.2.Strateginis mokyklos planas, metinė veiklos programa bei jų įgyvendinimas 6.2.1.Strateginio plano ir metinės veiklos programos struktūra ir turinys 15 12 1 1
6.2.2.Uždavinių įgyvendinimas 12 14 3
6.2.3.Strateginio plano ir metinės veiklos programos veiksmingumas 14 11 4
6.3.Mokyklos vadovų 6.3.1.Vadovo profesinė kompetencija 17 11 1
6.3.2.Mokyklos atstovavimas ir reprezentavimas 15 12 2
6.3.3.Santykiai su personalu, komandų telkimas 11 8 4 6
6.4.Valdymo ir savivaldos dermė 6.4.1.Mokyklos savivaldos institucijų kūrimas 13 12 4
6.4.2. Mokyklos savivaldos veiklumas 7 18 3 1
6.4.3.Savivaldos ir mokyklos administracijos sprendimų ir veiksmų dermė 7 14 7

1

29

 

Išanalizavus visų respondentų apklausos rezultatus, padarytos išvados.

Geriausiai įstaigoje įvertinti šie pagalbiniai rodikliai:

6.3.1. Vadovo profesinė kompetencija;

6.3.2. Mokyklos atstovavimas ir reprezentavimas;

6.1.2. Vadovo dalyvavimas vidaus audite;

6.4.1. Mokyklos savivaldos institucijų kūrimas;

2.1.1. Programos atitiktis valstybės nustatytiems reikalavimams;

2.2.1. Ugdymo turinio ir kasdienės veiklos planavimas;

3.1.1. Vaiko daromos pažangos vertinimo sistema;

4.2.3. Pedagoginė ir socialinė pagalba;

4.2.4. Vaiko sveikatos stiprinimas;

4.3.2. Teikiamų paslaugų kokybė;

5.1.3. Galimybių tobulėti sudarymas.

Tobulintini šie pagalbiniai rodikliai:

6.2.3. Strateginio plano ir metinės veiklos programos veiksmingumas;

6.2.1. Strateginio plano ir metinės veiklos programos struktūra ir turinys;

2.2.3.Metodinė pagalba planavimui;

1.3.1. Mokyklos bendruomenės narių bendravimo ir bendradarbiavimo kokybė;

1.1.3. Mokyklos mikroklimatas.

Rekomenduojama lopšelio-darželio „Liepaitė“ giluminiam veiklos įsivertinimui pasirinkti srities – Vaiko ugdymo(si) pasiekimai, rodiklio 3.1.Vaiko raidos ir pasiekimų vertinimas, pagalbinį rodiklį - 3.1.1. Vaiko daromos pažangos vertinimo sistema. Remiantis 2016 - 2017 m. m. Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Liepaitė“ atlikto plačiojo veiklos kokybės įsivertinimo rezultatais, 2017 m. kovo - balandžio mėn. atliktas lopšelio-darželio “Liepaitė” veiklos kokybės giluminis įsivertinimas.  Giluminį įsivertinimą atliko Veiklos kokybės įsivertinimo darbo grupė, patvirtinta 2016-09-20 direktoriaus įsakymu Nr. V-76:

Grupės vadovė - Andželika Petkevičienė,  direktorė,

Nariai:

Dalia Kasteckienė – direktoriaus pavaduotoja ugdymui,

Rita Miškinienė – ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja,

Rosita Vaičiūnienė – ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja,

Žana Tarozienė – ikimokyklinio ugdymo mokytoja – metodininkė,

Rita Čichunovienė – ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja,

Reda Zobėlaitė - priešmokyklinio ugdymo  mokytoja.

Įvertintos temos:

Sritis Veiklos rodiklis Pagalbinis rodiklis Įvertinimas
Vaiko ugdymo (si) pasiekimai 3.1. Vaiko raidos ir pasiekimų vertinimas 3.1.1. Vaiko daromos pažangos vertinimo sistema 4 lygis

Duomenų rinkimo būdai: siekiant ištirti lopšelio – darželio „Liepaitė“ vaikų pažangos vertinimo sistemą, buvo pasirinkti tyrimo metodai – pasiekimų rezultatų analizė, stebėjimai, diskusijos, interviu, anketinė apklausa. Numatant vertinimo objektyvumą, apklausta respondentų grupė – pedagogai. Apklausoje dalyvavo 16 pedagogų. Išdalinta 20 anketų, grįžo – 16. Respondentų, dalyvavusių apklausoje darbo stažas nuo 5 iki 21 ir daugiau metų. Kvalifikacinė kategorija apklaustųjų: vyresnioji mokytoja - 43%, mokytoja metodininkė – 31,25%, mokytoja – 18,75%, mokytoja ekspertė – 6,25%.

Kiti duomenų rinkimo būdai: lopšelio-darželio veiklą reglamentuojančių dokumentų analizė  (nuostatai, strateginis planas, metinė veiklos programa, pedagogų ugdomosios veiklos ilgalaikiai planai, trumpalaikiai (savaitiniai) planai, įstaigos mėnesiniai veiklos planai, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programa), pasiekimų vertinimo, fiksavimo dokumentai (lopšelio – darželio „Liepaitė“ pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas, rekomendacijos, pasiekimų fiksavimo protokolai, apibendrinta tyrimų medžiaga ir kt.), vaikų darbų aplankai bei kita pasiekimus atspindinti informacija (grupių dienynai, metodinių grupių dokumentacija, posėdžių, pasitarimų protokolai), priešmokyklinio ugdymo (si) standartai, mokytojo veiklos vertinimo dokumentai, neformaliojo švietimo pedagogo, meninio ugdymo mokytojo ir logopedo vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimai, individualūs pokalbiai su pedagogais, ugdytinių tėvais vaikų vertinimo klausimais.

Veiklos rodiklių įvertinimo pagrindimas:

3.1.1.  Vaiko daromos pažangos vertinimo sistema. Privalumai:

1. Įstaigoje yra sukurta veiksminga vaikų ugdymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo ir skatinimo sistema, laiduojanti vaikų ugdymosi (si) pažangą. 100 %  respondentų teigia, jog vaikų vertinimo sistema sukurta ir sėkmingai įgyvendinama.  Lopšelio-darželio ,,Liepaitė“ vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemoje pažymima, kad pasiekimus vertina direktorius, direktoriaus pavaduotojas ugdymui, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogai, logopedas, meninio ugdymo mokytojas ir neformaliojo švietimo pedagogas. Direktorius, pavaduotojas ugdymui kuria įstaigos vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimo strategiją, inicijuoja vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimo stebėseną, rengia bendrą lopšelio-darželio ugdytinių pasiekimų vertinimo analizę, teikia pagalbą pedagogams vertinant vaikų pasiekimus. Pedagogai stebi įvairią vaikų veiklą, vertina vaiko veiklos rezultatus, numato vaiko ugdymosi kryptį, ugdymo individualizavimo, paramos vaikui formas, apibendrintą informaciją pateikia ugdytinių tėvams. Meninio ugdymo mokytojas vertina vaikų individualius muzikinius gebėjimus, numato vaiko skatinimo būdus, informuoja ugdytinių tėvus apie vaikų muzikinius pasiekimus. Logopedas tiria vaikų kalbą, numato vaikų kalbos sutrikimų šalinimo būdus ir priemones, fiksuoja vaikų pažangą ir vertina pokyčius, teikia informaciją ugdytinių tėvams ir Vaiko gerovės komisijai. Neformaliojo švietimo pedagogas vertina ugdytinių fizinio aktyvumo rodiklius. Įstaigoje sukurta vertinimo sistema padeda ikimokyklinio ugdymo pedagogams ir kitiems ugdytojams atpažinti vaikų ugdymosi pasiekimus ir poreikius, įgyvendinti ugdymo turinį, pritaikant jį kiekvienam vaikui ir vaikų grupei, stebėti vaikų pažangą ir tikslingai ugdyti kiekvieną vaiką, kurti palankią aplinką, parinkti, vaiko prigimtį atitinkančius ugdymo būdus, siekti kryptingos maksimalios kiekvieno vaiko ugdymosi pažangos pagal jo gebėjimus. 4 lygis.

2. Įstaigos vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą vertinama labai gerai - 28,5 %. respondentų, gerai – 64,23 % respondentų. 4 lygis.

3. Ar įstaigos vaikams reikalingas pasiekimų ir pažangos vertinimas, respondentai vertino skirtingai: labai reikalingas 12,5 %. ir reikalingas atsakė 56,25 %, nelabai reikalingas 25 %, nereikalingas  6,25 %. Atsižvelgus į visų respondentų nuomonę, daroma išvada, kad vaikų pasiekimo vertinimo sistema reikalinga. Diskusijų metu išaiškėjo, kad vertinimas padeda nusimatyti visos grupės ir atskirų vaikų ugdymo (si) kryptis, parinkti tinkamus metodus ir būdus. 3 lygis.

4. Lopšelyje-darželyje ,,Liepaitė“ vaiko pasiekimai vertinami nuolat. Respondentai teigė, kad vertina ir aprašo vaiko pasiekimus, kaupia medžiagą, kuri rodo vaikų pažangą, numato gaires ugdymuisi - kartą per pusmetį 62,5 %, nuolatos vertina 31,25 %, kartą per savaitę-  6,25 %. Vaiko pasiekimų Aplanke fiksuojama vaiko daroma pažanga, kaupiami vaiko veiklos pavyzdžiai: vaiko stebėjimo medžiaga, vaiko darbelių pavyzdžiai, vaiko mintys, įvairios pastabos ir komentarai, vaikų klausimai ir atsakymai į klausimus, nuotraukos, vaiko pomėgių aprašymai ir kt. Vertinimu siekiama skatinti vaiką pažinti savo galias, vertinti save pozityviai, gerinti tėvų švietimo kokybę bei jų įsitraukimą į vaiko ugdymo (si) procesą įstaigoje. 3 lygis.

5. Lopšelyje-darželyje ,,Liepaitė“ vaiko pasiekimai ir pažanga vertinama objektyviai,  taip teigė 62,5 % respondentų. 56 % respondentų paminėjo, kad naudoja apibendrinamąjį ir  50 % kaupiamąjį vertinimą. 3 lygis.

6.  71,43 % respondentų vertinimo procesą grindžia humaniškumo principu. Tolerantiškumo principu dažnai remiasi 56,25 % respondentų, informatyvumo ir bendradarbiavimo principais - 71,43%. Priimtiniausia vertinimo forma ir labai reikšminga respondentams – vaiko pažinimas  (80 %). 4 lygis.

7. Vaiko pažangą ir pasiekimus vertina sistemingai 81,25 %, respondentų, vaikų pasiekimus vertina bendradarbiaujant su kolege, tėvais, vadovais ir  kitais specialistais- 93,75 %, vertindami akcentuoja ne tik vaikų pažangą ir pasiekimus, bet ir numato tobulintinas ugdymo sritis 87,50 % respondentų. 4 lygis.

8. Respondentai, vertindami vaikų pažangą bei pasiekimus, dažniausiai taiko: stebėjimo aprašus 80 %, darbelių pavyzdžius 99 %, nuotraukas 99 %, vertinimo lenteles 93,75%, refleksijos užrašus 100%. Nurodė, kad vertinant vaiko pasiekimus dominuoja vaiko veiklos, kūrybos darbų analizė, vaiko stebėjimo metodai. 4 lygis.

9. Tėvų informavimas apie pasiekimus yra  reikšmingas, taip teigė  66,67 % respondentų, kad veiksmingi tėvų informavimo būdai atsakė 75% respondentų. Į vaikų ugdymosi pažangos vertinimo procesą tėvus respondentai stengėsi įtraukti keliais būdais: tėvų susirinkimai 100 %, skelbimai grupių informacinėje lentoje 68,75 %, individualūs susitikimai su tėvais 68,75 %. Mažiau kaip pusė (46%) pedagogų į vertinimą įtraukia ir pačius vaikus. Tačiau tik 39% pedagogų kalbasi su vaikais apie jų daromą pažangą. Buvo paklausta tėvų ar jie noriai įsitraukia į vaikų vertinimą. Teigiamai atsakė 62%. 4 lygis.

10. Ugdytinių pasiekimų ir pažangos vertinimų rezultatus respondentai naudoja: rengiant savaitinius ugdomosios veiklos planus 93,75 %, rengiant ilgalaikius planus 50 %, teikiant specialiąją pagalbą ugdytiniui 56,25 %. 4 lygis.

11. Įstaigos 2016 metų veiklos plane buvo išsikeltas tikslas- optimizuojant įstaigos veiklą, užtikrinti kokybišką ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimą. Siekiant šio tikslo, ugdytinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema padėjo modeliuoti ugdymo (si) turinį ir procesą, skatino pedagogus nuolat tobulėti, stiprinti sąveiką tarp tėvų, pedagogų ir savivaldos. Pedagogai vedė atviras veiklas, temines savaites, įgyvendino trumpalaikius ir ilgalaikius projektus, organizavo konkursus, parodas akcijas, tradicinius ir netradicinius renginius, šventes, kuriose vaikai aktyviai dalyvavo, rodė savo žinias, gebėjimus ir nuostatas. Auklėtojos savo kvalifikaciją kelti rinkosi Pedagogų švietimo ir kultūros centro organizuojamuose seminaruose. 20 pedagogų tobulinosi KPŠKC kursuose, susijusias su vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimu bei fiksavimu „Vaiko pasiekimų vertinimo ir veiklos planavimo sėkminga sąveika“. Vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas įstaigoje atliekamas pagal aštuoniolika vaiko ugdymo (si) sričių, vadovaujantis kiekvienos srities išskirta esmine nuostata ir esminiu gebėjimu, kuriuos vaikas turėtų įgyti iki 6-erių metų. 4 lygis.

3.1.1.  Vaiko daromos pažangos vertinimo sistema. Trūkumai:

1. Remiantis 81,25 % respondentų nuomone, siekti kokybiško vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo trukdo šie sunkumai: laiko stoka, didelis vaikų skaičius grupėje.

2. Labai detalus vaikų vertinimas, labai platus spektras sričių, kurias reikia įvertinti, taip teigė  62,5 % apklaustųjų.

3. Dokumentacijos gausa, kurią turi atlikti pedagogas, neleidžia visada būti objektyviam, taip teigė 62,5 %.

4. Nepakankamas tėvų dalyvavimas vertinimo procese, tėvų abejingumas, atsakomybės stoka - 31,25 %.

5. Visų grupių auklėtojos informuoja tėvus apie vaikų pasiekimus ir daromą pažangą, tačiau pasitaiko nuomonių nesuderinamumo, neįsiklausymo į pedagogo patarimus, vaikų galimybės yra pervertinamos.

3.1.1. Vaiko daromos pažangos vertinimo sistema. Rekomendacijos:

Lopšelyje-darželyje ,,Liepaitė“ sukurta ir veikia vaiko daromos pažangos vertinimo sistema: vertinimas yra planuojamas, nenutrūkstamas ir visuminis. Remiantis vertinimo informacija, analizuojama, koreguojamas ugdymo (si) procesas, parenkami tinkami būdai ir metodai, padedantys vaikams patirti sėkmę, laiku suteikiama specialioji pagalba. Įstaigos vadovai prižiūri pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo įgyvendinimą, užtikrina vertinimo dermę įvairiose amžiaus grupėse.

1. Mokslo metų pradžioje suplanuoti darbus, veiklas taip, kad užtektų laiko įvertinti ugdytinių pažangą bei pasiekimus.

2. Metodinėje taryboje aptarti pasiekimų vertinimo diagramų ir lentelių pildymo ir pateikimo terminus, užtektų pateikti diagramą (su pirmu ir antru vertinimu) užpildžius abi vertinimo lenteles.

3. Dar labiau bendradarbiauti su ugdytinių tėvais, įtraukiant juos į vaikų pažangos vertinimo procesą. Vertinant vaikų pasiekimus ir pažangą, siekti aktyvaus bendradarbiavimo tarp grupių auklėtojų, tėvų, logopedo, meninio ugdymo mokytojo, neformaliojo ugdymo pedagogo.

4. Tobulinti pedagogų kompetenciją vaikų pasiekimų vertinimo klausimais.

Išvada:

Įstaigos 2016 metų veiklos plane buvo išsikeltas tikslas- optimizuojant įstaigos veiklą, užtikrinti kokybišką ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimą. Siekiant šio tikslo, ugdytinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema padėjo modeliuoti ugdymo (si) turinį ir procesą, skatino pedagogus nuolat tobulėti, stiprinti sąveiką tarp tėvų, pedagogų ir savivaldos. Pedagogai vedė atviras veiklas, temines savaites, įgyvendino trumpalaikius ir ilgalaikius projektus, organizavo konkursus, parodas akcijas, tradicinius ir netradicinius renginius, šventes, kuriose vaikai aktyviai dalyvavo, rodė savo žinias, gebėjimus ir nuostatas. Auklėtojos savo kvalifikaciją kelti rinkosi Pedagogų švietimo ir kultūros centro organizuojamuose seminaruose. 5 pedagogai pasirinko temas susijusias su vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimu bei fiksavimu. Vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas įstaigoje atliekamas pagal aštuoniolika vaiko ugdymo (si) sričių, vadovaujantis kiekvienos srities išskirta esmine nuostata ir esminiu gebėjimu, kuriuos vaikas turėtų įgyti iki 6-erių metų.

Pagalbinis rodiklis 3.1.1. Vaiko daromos pažangos vertinimo sistema vertinama-  4 lygiu.

Parengė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dalia Kasteckienė

2017-2018 m. m.

Klaipėdos lopšelio – darželio „Liepaitė“

Veiklos kokybės įsivertinimo ataskaita

 

Remiantis 2016 – 2017 m. m. Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Liepaitė“ atlikto plačiojo veiklos kokybės įsivertinimo rezultatais, 2018 m. sausio - balandžio mėn. atliktas lopšelio-darželio “Liepaitė” veiklos kokybės giluminis įsivertinimas. Giluminį įsivertinimą atliko Veiklos kokybės įsivertinimo darbo grupė (patvirtinta 2018-01-23 direktoriaus įsakymu Nr. V-19):

Grupės pirmininkė - Dalia Kasteckienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Nariai:

Vida Kisminienė, sekretorė, ikimokyklinio ugdymo auklėtoja,

Reda Dubikaltytė, narė, meninio ugdymo mokytoja,

Reda Zobėlaitė, narė, priešmokyklinio ugdymo pedagogė,

Vilma Jankauskaitė, narė, logopedė,

Rita Čichunovienė, narė, ikimokyklinio ugdymo auklėtoja,

Lina Ablonskienė, narė, ikimokyklinio ugdymo auklėtoja

Įvertintos temos:

Sritis

Veiklos rodiklis

Pagalbinis rodiklis

Įvertinimas

Vaiko ugdymo (si) pasiekimai

3.1 Vaiko raidos ir pasiekimų vertinimas

3.1.2. Mokytojų ir tėvų veiklos dermė skatinant vaiko pasiekimus ir juos vertinant

4 lygis

Duomenų rinkimo būdai: siekiant ištirti lopšelio – darželio „Liepaitė“ mokytojų ir tėvų veiklos dermes, vertinant vaiko pasiekimus, atliktos anketinės apklausos. Parengtos anketos tėvams ir pedagogams. Numatant vertinimo objektyvumą, apklausta respondentų grupė – pedagogai bei tėvai. Apklausoje dalyvavo 14 pedagogų. Išdalinta 20 anketų, grįžo – 14. Taip pat apklausoje dalyvavo tėvai. Išdalinta 90 anketų. Gauta 70 anketų. Iš dalyvavusių apklausoje tėvų dauguma – mamos - 89 %. Apklaustųjų išsilavinimas aukštasis – 64%, aukštesnysis – 13%, vidurinis – 23%.

Kiti duomenų rinkimo būdai: lopšelio-darželio veiklą reglamentuojančių dokumentų analizė (nuostatai, strateginis planas, metinė veiklos programa, pedagogų ugdomosios veiklos ilgalaikiai planai, trumpalaikiai (savaitiniai) planai, įstaigos mėnesiniai veiklos planai, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programa), pasiekimų vertinimo, fiksavimo dokumentai (lopšelio – darželio „Liepaitė“ pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas, rekomendacijos, pasiekimų fiksavimo protokolai, apibendrinta tyrimų medžiaga, tėvų susirinkimų protokolai ir kt.), vaikų darbų aplankai bei kita pasiekimus atspindinti informacija (grupių dienynai, metodinių grupių dokumentacija, posėdžių, pasitarimų protokolai), priešmokyklinio ugdymo (si) standartai, mokytojo veiklos vertinimo dokumentai, neformaliojo švietimo pedagogo, meninio ugdymo mokytojo ir logopedo vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimai, individualūs pokalbiai su pedagogais, ugdytinių tėvais vaikų vertinimo klausimais.

 

Veiklos rodiklių įvertinimo pagrindimas:

 3.1.2. Mokytojų ir tėvų veiklos dermė skatinant vaiko pasiekimus ir juos vertinant. Privalumai:

1. Pedagogai mano, jog yra reikalingas vaikų vertinimas. Beveik visi pedagogai (net 93 %) informuoja tėvus apie vaikų vertinimą. Su tėvų informavimo apie vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo kliūtimis nesusiduria didžioji dalis - 72 % pedagogų, tačiau dar 28% patiria kliūtis informuojant tėvus apie vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimą. Tėvų nuomone vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas yra reikalingas. Teiginiui, kad reikia vertinti vaikus pritaria net 90 % tėvų. Tėvai taip pat yra informuojami apie vaiko vertinimą. Tai patvirtino 80% tėvų. Tėvai nemano, kad auklėtojos susiduria su kliūtimis informuojant juos apie vaikų vertinimą. Taip teigė net 95% tėvų. Kiekvienos grupės pedagogai per mokslo metus rengia tėvams ne mažiau kaip 3 susirinkimus, kuriuose yra svarstoma padaryta vaikų pažanga. Tėvų informavimas apie vaikų vertinimus - 4 lygis.

2. Apie tėvų įsitraukimą į vaikų vertinimą, pedagogų nuomonė išsiskyrė. Lygiai pusė (50 %) pedagogų mano, jog tėvai noriai įsitraukia į vaikų vertinimo procesą, o kiti pedagogai (50 %) mano, jog tėvai tik kartais įsitraukia į savo vaikų vertinimo procesą. Tėvai teigia, jog jie aktyviai įsitraukia į ugdymo procesą (66 %), o (26 %) teigia jog tik kartais įsitraukia į vaikų pasiekimų stebėseną ir vertinimą - 3 lygis.

3. Kokiu tikslu yra vertinami vaikų pasiekimai, labiausiai išsiskyrė atsakymai: sužinoti vaikų gebėjimus ir sunkumus bei padėti jam tobulėti (net 93 % apklaustųjų); kad vertinimai padeda siekti ikimokyklinio ugdymo kokybės ir pažangos, individualizuoti ugdymą mano 72 % pedagogų. Pedagogai vaikus vertina diferencijuodami ir individualizuodami veiklą, rengdami savaitinius planus, taip teigė 86 % pedagogų. Išsiskyrė pedagogų nuomonė apie tėvų reikalavimą vertinti vaikų pasiekimus. Kad tėvai reikalauja vertinti, iš dalies sutinka 43 % pedagogų, o nesutinka 57 % pedagogų. Pedagogės dalinosi mintimis apie ugdytinių pažangos ir pasiekimų vertinimo pastebėjimus. Teigė, jog visada laikosi vienodos ugdytinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos (79 % ); ugdytinių pasiekimai ir vertinimai nėra lyginami su kitų vaikų pasiekimais ir vertinimais, o lyginami su vaiko ankstesniais pasiekimais (79 %); visada vaikus vertina teisingai ir objektyviai, taip teigė 50 % pedagogų. Teikiama tėvams išsami ir savalaikė informacija apie vaiko pasiekimų vertinimo tvarką, taip teigė 50% respondentų. Pedagogų teigimu darželyje vykstantys vaikų pasiekimų aptarimai su tėvais yra organizuojami tinkamai ir gana dažnai (56 %). Tėvų atsakymai apie vertinimo tikslus sutapo su pedagogų atsakymais. Vyrauja nuomonės, jog vertinimo tikslas - metodų parinkimas ir taikymas veikloje - (71 %), vaikų gebėjimų ir sunkumų išsiaiškinimas - (87 %), ugdymo diferencijavimas ir individualizavimas - (54 %). 45% tėvų teigė, jog jie nesutinka su teiginiu, kad jie reikalauja vertinimo. Vaikų pasiekimų vertinimo svarba - 4 lygis.

4. Pedagogų atsakymai apie vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo aspektų svarbą pasiskirstė labai įvairiai, labiau išsiskyrė kaip svarbūs aspektai: vertinimo planavimas (73 %), tėvų informavimas, grįžtamasis ryšys, ugdymo turinio konkretizavimas pagal vaiko pasiekimus (58 %), vaiko pasiekimų aprašas (64 %). Labai svarbiu aspektu pedagogai išskyrė vaiko pažinimą – 78 % apklaustųjų. Nesvarbių aspektų vertinant vaikus nepažymėta. Tėvai teigė, jog svarbu yra pažinti vaiką, suteikti informaciją tėvams ir grįžtamasis ryšys. Vertinimas – 4 lygis.

5. 65 % pedagogų teigė, jog vaikų į jų pasiekimų vertinimą neįtraukia, 28% pedagogų patį vaiką informuoja apie jo padarytą pažangą. Tėvai mano, jog jų vaikai įtraukiami į jų pasiekimų vertinimą (57 %) ir apie padarytą pažangą vaikai informuojami (41 %). Tačiau net 34 % tėvų teigė, jog jie nežino ar jų vaikai informuojami apie vaiko padarytą pažangą. Vaikų įsitraukimas į pasiekimų vertinimą - 3 lygis.

6. Kad vaikai vertinami objektyviai, teisingai teigė 50 % pedagogų. Tėvai pritarė jog išsamią informaciją apie vaiko pasiekimų vertinimo tvarką gauna dažnai - 50 %. 56 % pedagogų mano, jog dažnai darželyje vykstantys vaikų pasiekimų aptarimai su tėvais yra organizuojami tinkamai. Tėvai mano, jog jų vaikai vertinami objektyviai (70 % ), yra laikomasi bendros pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos (60 %), net 59 % gauna išsamią informaciją apie vaiko padarytą pažangą ir pasiekimus, tačiau dar 28 % tėvų retai gauna informaciją apie vaiko vertinimo tvarką, dėl objektyvių priežasčių (dažnas vaikų sergamumas, nelankymas darželio ir kt.). Pagal gautus pedagogų ir tėvų apklausos duomenis informavimo priemonės apie vaiko pažangą ir pasiekimus yra įvairios. Pedagogės visada naudoja individualius pokalbius su tėvais (65 %), tėvų susirinkimus (65 %), informaciją perduoda vaikų priėmimo/atsiėmimo metu (57 %). Taip pat pedagogai dažnai naudoja garso ir vaizdo medžiagą (43 %), formuoja pasiekimų aplankus (58 %). Vaikų vertinimui pedagogai retai naudoja nuotraukas su vertinamaisiais komentarais (64 %), pokalbius telefonu (50 %). Tėvų atsakymai apie informavimo priemones labai panašūs. Informacija gaunama individualių pokalbių metu (63 %), susirinkimų metu (43 %), vaikų priėmimo/pasiėmimo metu (63 %). Ugdytinių pasiekimų vertinimai pateikiami diagramomis, lyginami I ir II vertinimų pokyčiai, aptariama mokytojų tarybos posėdžiuose, metodinėse tarybose bei individualiai su pedagogais ar tėvais. Tėvams buvo pateikti atviri klausimai apie tai, kokia jiems būtų reikalinga išsamesnė informacija apie vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimą. Daugelį tėvų tenkina esanti situacija, tačiau yra teiginių jog, tėvai   norėtų atviresnės auklėtojos nuomonės apie vaiko gebėjimus ir sunkumus, patarimų, kur vaikui sekasi, ką reikia tobulinti. Vaikų pasiekimų vertinimas - 4 lygis.

7. Dokumentavimo formas pedagogai vertinime naudoja įvairias. Vertindami vaikų pažangą ir pasiekimus naudoja darbelių pavyzdžius (72 %), vertinimo lenteles (64 %), refleksijos užrašus (57 %). Taip pat dažnai naudoja užrašus (58 %). Respondentai vertinimui retai naudoja stebėjimo aprašus (35 %), interviu užrašus (58 %), filmuotą medžiagą (44 %). Vertinimui naudojami dokumentai: ikimokyklinio ugdymo vaikų pasiekimų vertinimo aprašas (93 %), ilgalaikiai planai (72 %), savaitiniai planai (78 %). Dažnai naudoja vaikų pasiekimų žingsnius atskleidžiančius pavyzdžius ir ugdymo gaires (43 %). Ikimokyklinio (priešmokyklinio) ugdymo turinio programų rengimo metodinėmis rekomendacijomis visada naudojasi 50 % respondentų, dažnai - taip pat 50 % pedagogų. Pedagogai teigė, savo sukurtą metodiką naudoja retai (43 %) arba niekada nenaudoja (29 %). Tėvų apklausos duomenimis pedagogai vertinimui naudoja darbelių pavyzdžius (73 %), nuotraukas – 46 %, stebėjimo aprašus 43 %. Vertindami vaikus, pedagogai nurodo visos grupės ir kiekvieno ugdytinio po 5 stipriąsias ir po 2-3 tobulintinas sritis. Metų gale rašo vertinimų refleksijas, kuriose aptaria vaikų padarytą pažangą. Tėvams buvo pateikiami atviri klausimai apie pokyčius pedagogų veikloje, kurie padėtų tobulinti vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimą. Tėvai norėtų mažesnio vaikų skaičiaus grupėse, mano, jog pedagogai per daug apkrauti dokumentacijos pildymo darbais. Tačiau yra nuomonių, jog vertinimas vyksta tinkamai ir sklandžiai. Dokumentavimo ir vertinimo metodų įvairovė - 4 lygis.

3.1.2. Mokytojų ir tėvų veiklos dermė skatinant vaiko pasiekimus ir juos vertinant. Trūkumai:

1. 28 % pedagogų vis dar susiduria su kliūtimis informuojant tėvus apie vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimą.

2. Tėvų įsitraukimas į vaikų vertinimą nėra aktyvus. 50 % pedagogų teigia, jog tėvai tik kartais įsitraukia į vaikų vertinimą.

3. Per mažai vaikus įtraukiama į jų pačių įsivertinimą, jų pačių padarytos pažangos aptarimus. Net 65% pedagogų vaikų į jų pasiekimų vertinimą neįtraukia ir tik 28% pedagogų pačiam vaikui praneša apie jo padarytą pažangą. 34 % tėvų teigimu, jie net nežino ar jų vaikai informuojami apie vaiko padarytą pažangą.

4. Didelis vaikų skaičius grupėse, pedagogai apkraunami papildoma veikla, dokumentacijos pildymu, todėl kad ji būtų objektyvi, pedagogams pritrūksta laiko vaikų pažangos stebėjimams

5. Tėvų informavimas apie vaikų padarytą pažangą. Vis dar yra tėvų, kurie teigia, kad jie negauna pakankamos informacijos apie jų vaiko padarytą pažangą ir pasiekimus.

3.1.2. Mokytojų ir tėvų veiklos dermė skatinant vaiko pasiekimus ir juos vertinant. Rekomendacijos:

1. Skatinti pedagogus aktyviau bendradarbiauti su tėvais, ieškoti naujų būdų bendradarbiavimo, informuoti tėvus apie vaikų vertinimą taip, kad jie nesusidurtų su informacijos pateikimo kliūtimis ir aptarimai apie vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimą vyktų sklandžiai.

2. Stengtis visus tėvus įtraukti į vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimo procesą, pažangos aptarimą.

3. Aktyviau įtraukti vaikus į jų pačių padarytos pažangos įsivertinimą ir dažniau apie tai diskutuoti su vaiku ugdymo proceso metu.

4. Teikti išsamesnę informaciją tėvams apie vaikų daromą pažangą, sunkumus, kuriuos reikia įveikti, paaiškinti, kokias sritis ir kaip jas reikia tobulinti.

Išvada:

Lopšelyje – darželyje „Liepaitė“ sklandžiai vyksta vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas. Dauguma tėvų yra informuojami apie vertinimą. Tėvai ir pedagogai mano, jog vertinimas yra reikalingas. Tėvai ir pedagogai sutinka, jog vertinimas padeda sužinoti vaikų gebėjimus ir sunkumus bei padėti jam tobulėti, taip pat, kad vertinimai padeda siekti ikimokyklinio ugdymo kokybės ir pažangos, individualizuoti, diferencijuoti ugdymą. Svarbiais vertinimo aspektais paminėti planavimas, tėvų informavimas, grįžtamasis ryšys, ugdymo turinio konkretizavimas pagal vaiko pasiekimus, vaiko pasiekimų aprašas. Labai svarbiu aspektu pedagogai ir tėvai išskyrė vaiko pažinimą. Sukurta pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka, kuria vadovaujasi visi pedagogai vertindami ugdytinius ir teikdami ataskaitas apie vaikų pasiekimus. Tėvų informavimui apie vaiko pažangą ir pasiekimus naudojami individualūs pokalbiai, vertinimas aptariamas vaikų priėmimo / atsiėmimo metu, tėvų susirinkimų metu.

Pagalbinis rodiklis 3.1.2. Mokytojų ir tėvų veiklos dermė skatinant vaiko pasiekimus ir juos vertinant - 4 lygiu.

Parengė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dalia Kasteckienė, logopedė Vilma Jankauskaitė.

кулинарные рецепты