Today: 18.Nov.2018

Liepaitė

Klaipėdos lopšelis-darželis

Liepos medis

VAIKŲ PASAKOS APIE LIEPOS MEDĮ

Nuo 2016 m. kovo 1 d. "Žvaigždučių" ir "Kiškučių" grupių ugdytiniai ir jų auklėtojos L.Kargajevienė ir G.Lauruševičienė dalyvauja respublikiniame projekte „Vaikų pasakos apie medžius“ (2016-02-15/2016-04-25). Šiam projektui  grupių ugdytiniai, padedami auklėtojų, sukūrė gražias pasakas apie liepos medį ir sukūrė daug puikių iliustracijų, kurios pasakų veikėjus vaizdavo. Kuriant pasakas apie liepos medį, nes toks medis yra mūsų darželio pavadinime, reikėjo laikytis vienos pagrindinės taisyklės- visi žodžiai turėjo prasidėti "L" raide.

Klaipėdos lopšelio-darželio „Liepaitė“ priešmokyklinės „Žvaigždučių“ grupės ugdytinių sukurta  pasaka:

"LIEPOS NUOTYKIAI"

Lijo, lijo lietus, laistė liepą. Laukuose lingavo, liūliavo, lūkuriavo liepa. Lapkrityje lietaus lašeliai linksmino lengvus liepos lapelius. Leidosi lėtai lapai. Liepoje liko lobis-laiškas. Laiškanešys lepečkojis lokys laiške liepė lapei lįsti liepon:

-Lape, lape, lįsk liepon, lauks laiškelis-langelis.

Lindo lapė, lupo liepos landą, laiminga laukė lakštingalos.

-Lakštingala, lakštingala, leisk linksmintis liepai:

-Lia-lia-lia, lė-lė-lė, leipsta linguolėlė lėlė.

Liepa, liepužėle, lenk lapelį liauną,

Laistyki, lietuti, lapelius lengvus.

Lietuvos „Liepaitei“ laimės leisk linkėti,

„Liepaitės“ lopšelio leliukai laimingi liks. 

 

Klaipėdos lopšelio-darželio „Liepaitė“ priešmokyklinės „Kiškučių“ grupės ugdytinių sukurta  pasaka:

"LAIMINGA LIEPA"

Lietuviška liepa liepužėlė lingavo laukuose.

Linksmas lietutis laistė laibus liepos lapelius,

Labai lengvai linguojančius...

Laukais lėkė lapė laibakojė.

Luktelėjo, lūkuriuodama labai laukė lokio.

Lokys lapnojo laukais, lapatai, lapatai, lapatai,

Laikydamas letenose laimikį.

Lapė laiminga leptelėjo lokiui:

- Leisk laižyti lobį.

Lokys leido lapei linksmintis.

Lapatai, lapatai lokys liuoktelėjo,

Laužė letenomis liepužėlės liemenį.

Laukais leidosi linksmuolės: Linutė, Loreta, Laura

Lopšelio „Liepaitė“ lopšelinukės.

Laurutė liepė lokiui liautis laužyti liepą,

Leido lokiui lepečkojui likti laukuose,

Lepinti lietuvišką liepą liepužėlę.

Lopšelinukės linksmai liūliavo linksmą lopšinę:

- Lingavo laukuose liepa liepužėlė.

Lankė lokys lepečkojis liepužėlę,

Lietutis laistė liepą liepužėlę...

 

GARBINGIAUSIAS MEDIS

Straipsnis iš internetinio puslapio:
http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/istoriskai-garbingiausias-medis-yra-ne-azuolas-bet-egle.d?id=48714605#ixzz3L9m95FNr

 

Dekoratyvus liepos medis yra didelė puošmena ne tik sodybai, bet ir visam kaimui. Kai kuriose vietose jos buvo gerbiamos net labiau už ąžuolą. Prisiminkime V. Krėvės aprašytąją Grainio liepą. Įdomu ir tai, kad dažnai liepa iš tikro auga netoli ąžuolo. Esant tokiam deriniui, abu medžiai, paprastai būna vešlūs, galingi.

Pastebima, kad medžiai turi tam tikrų, akiai nematomų savybių. Pavyzdžiui, žaibai dažnai trankosi ten, kur ąžuolai keroja ir retai išgirsi, kad trenkė į liepą. Ypač geras derinys, kai liepa ir ąžuolas auga netoli vienas kito. Seni žmonės ir dabar prisimena, kaip motinos nešdavo tik ką gimusius vaikus prie šventųjų liepų, kad šie augtų sveiki.

Reikia paminėti dar vieną įdomų dalyką: senovėje drevinė bitininkystė telkėsi liepynuose, todėl jų apsauga reglamentuota net 1588 m. Lietuvos statute. Tai bene vienintelis medis, kurio apsauga buvo reglamentuota įstatymu.

 

Ištrauka iš Dalios Savickaitės straipsnio „Turtingoji liepa“

Internetinė prieiga:http://web.sugardas.lt/index.php?cid=186936

Lietuvoje daugybė vietų įamžinusių liepos didybę, švelnumą, grožį: Liepkalnis, Liepynė, Liepdegėnai, Liepudvarys, Lieplaukė, Liepupis, Liepos Rožė, Liepos karūna, Liepgiris, Liepiškė, Aukštaliepis, Liepaežeris... Apie dailiai nuaugusią merginą sakydavo: aukšta kaip liepa; apie skaisčią: liepžiedžiais kvepia; apie gražuolę: žydi kaip liepa. Liepų miškas vadinamas liepalotu. Liepa – meilės deivės Mildos medis.

 Pažinkime išskirtinius medžius - LIEPAS

 Internetinė prieiga: http://gmu.lt/pazinkime_isskirtinius_medzius/nid.3409;/?action=spausdinti

Sartai. Beveik visi esame girdėję apie įdomų savo forma, o dar įdomesnį sakraliniu požiūriu Sartų ežerą, apie žirgų lenktynes, kasmet vykstančias ant šio ežero ledo. Dar žinome, kad iš Sartų išteka viena švariausių Lietuvos upių – Šventoji, bet ne visi žino, kad Rokiškio r., Girios miške, esančiame prie Sartų ežero, auga didžiausia Lietuvoje – 34,5 m aukščio ir beveik 2 m skersmens liepa. 

Liepa Motinėlė. Storiausia Lietuvoje yra 26 m aukščio ir beveik 9 m apimties Liepa Motinėlė auganti Braziukų k. Kauno r., kurios amžius per 500 metų. Kaimo bendruomenės skaičiavimais, šiam medžiui ne mažiau nei 400 metų. Kaip ir daugelis senų medžių, liepa motinėlė turi drevių ir kiaurymių. Pasakojama, kad pagrindinėje šio medžio kiaurymėje tilpdavo net 7 žmonės, tačiau vėliau ji užcementuota.
Storoji liepa. Klaipėdoje auga beveik 130 metų senumo 15 m aukščio ir per 6 m apimties Storoji liepa. Į valstybės saugomų objektų sąrašą medis įtrauktas 1990 m. 
Penkiolikakamienė liepa - Papilė. Akmenės r. Papilės k. parke, auga 28 m aukščio penkiolikos kamienų liepa. Šios liepos kamienai yra 0,3 m. storio ir apie 23 m. aukščio. Manoma, kad ji sodinta apie 1860 metus. Šiuo metu liepa jau sensta, plečiasi keras, o kamienų augimo kampas kasmet didėja, krypsta į šonus. Iki 1982 m. ši liepa turėjo 16 kamienų. Tai medis - gamtos paminklas.
Antakalnio dešimtkamienė liepa (Grigaliūno liepa). Kaišiadorių r., Rumšiškių sen., Antakalnio k. centre, R. Grigaliūno privačiame sklype auga 20 m aukščio liepa turinti 10 kamienų. Pasirodo, daugiau nei prieš 90 metų šios liepos pagrindinis kamienas buvo nupjautas, tačiau jis išleido 10 kamienų – liepaičių. Ploniausios liepaitės kamieno skersmuo tiktai 18 cm, o storiausias – net 53 cm. Visų dešimties kamienų apimtis sudaro 11,78 m, o jų bendras skersmuo – 375 cm. 
Lampėdžių liepa gražuolė. Šalia Kauno, Lampėdžiuose auganti Lampėdžių liepa tituluojama gražiausiu medžiu šalyje. Jos kamienas šakojasi į keturias dalis ir formuoja įspūdingą lają, kurios aukštis ir plotis siekia maždaug 22 m, kamieno apimtis krūtinės aukštyje - 7 metrai. Tad kamieno apimtimi ši liepa nenusileidžia daugeliui ąžuolų. Spėjama, kad jos amžius yra apie 250 metų. 
Varniškių liepa. Tauragnų sen. Varniškių k. auga 28 m aukščio, 1,2 m skersmens liepa. Ši liepa 1960 m. paskelbta gamtos paminklu, o 1999 m. aplinkos ministro paskelbta saugomu objektu.Pasakojama, kad liepos globėjo V. Kriungiškio tėvai ir seneliai prie liepos sustatydavo net 10 kelminių avilių, kad bitės, liepai žydint, prineštų medaus.
Liepų pavėsinė. Švintos k. netoli Švenčionių, iš 30 ratu susodintų liepų yra išauginta liepų pavėsinė yra gamtos paminklas. Liepų kamienų apimtis 1,8 – 2,1 m., aukštis 33 – 34 metrai. 1968 m. jų dar buvo 30, šiuo metu auga 20 liepų. Šios liepos buvo pasodintos 1925 – 1926 metais Civinskių Šventos dvare. Jos buvo specialiai lenkiamos į išorinę pusę, tam tikslui prie šakų buvo pririšami sunkūs svarsčiai, dėl kurių svorio keitėsi šakų augimo kryptis. Šioje liepų pavėsinėje dvaro šeimininkė mėgdavo priimti svečius, ilsėtis, gerti arbatą.

досуг